Atskleisiu dar vieną daugiabučių namų priežiūros aspektą. Gan dažnas reiškinys (problema) su kuo gyventojai susiduria, kai jų namą administruoja savivaldybės paskirtas administratorius yra nesiskaitymas su gyventojais.

Kaip tai gali pasireikšti? Kaip tą galima pastabėti? Ir kokių reikia imtis priemonių, kad tai išspręsti?

Pagrindiniai nesiskaitymo atvejai būna tokie:

  • nederinami papildomi darbai su gyventojais;
  • nepagrįstai išpūstos papildomų darbų kainos;
  • agresyvus marketingas administruojančios įmonės-brukimas per prievartą papildomų darbų;
  • neaiškūs balsavimai raštu dėl papildomų darbų pritarimo. (Pasitaiko atveju kai yra klastojami balsavimo biuleteniai.)
  • apgaulingas taikymas privalomųjų darbų straipsnio papildomiems darbams, kuriems administratoriai nesurenka reikiamo pritarimų skaičiaus;
  • neteisėtas rinkimas pinigų prieš darbus, o ne atlikus juos.
  • slėpimas – nerodymas įkainių ,papildomų darbų sąmatų- nedetalizavimas.
  • nuslėpimas 15% tarpininkavimo mokesčio tarp vidinių įmonių, dėl ko gyventojams stipriai išbrangsta papildomų darbų kainos.

Žinau ne vieną variantą iš patirties, kai gyventojai permoka daugiau nei 100% papildomų darbų kainos esančios rinkoje. Administruojančios įmonės prisidengia tuo, kad yra labai dideli mokesčiai.

Dar vienas pasipelnymo variantas yra iš „oro“ sugalvojamos papildomos eilutės į sąskaitas, vadovaujantis savavališkais vidiniais kriterijais, kaip pavyzdys Vilniuje yra viena administruojanti įmonė, kuri žmonėms į sąskaitas įrašė dvi šilumos punkto priežiūros eilutes, nors realiai tai yra viena ir ta pati paslauga. Dar viena išgalvota eilutė, tai yra šiukšlių „šalintuvų“ priežiūra.

Šie darbai, pagal administravimo nuostatus, priklauso „techninė priežiūra ir eksploatacija“ eilutėje.

Dar vienas pasipelnymo šaltinis: šiukšlių dezinfekcija, kas 3-4 mėnesius. Žmonės gyvenantys 9 aukštų ar aukštesniuose daugiabučiuose namuose, moka po 300-400 eurų už vadinamąją „dezinfekciją“, kurią atlieka vadinami „subrangovai”. Reali šio darbo vertė ir naudojamos chemijos kiekiai yra 3 kartus mažesnė nei moka gyventojai.

Dar vienas labai dažnas nesiskaitymo būdas su gyventojais yra draudimas patiems gyventojams pasirinkti papildomų darbų įmonės, rangovų ir panašiai. Draudimo motyvas –  pastarieji yra nekvalifikuoti ir neturi civilinio draudimo „ISO sertifikato“. Todėl administruojanti įmonė neduos išsimokėti, neduos kokybės garantijų ir panašiai. Nors patys žmonės turi pilną teisę su savo daugiabučiu namu daryti ką tik panorėję, jei yra daugumos savininkų pritarimas.

Ir paskutinis, bet labai svarbus aspektas yra, tai, kad administruojančios įmonės labai dažnai įsivaizduoja, kad jie yra lyg šeimininkai tų namų, kuriuos jie administruoja. Jie ne tik, kad neklauso gyventojų nuomonių, bet jiems sugalvojus pasikeisti administruojančią įmonę kita įmone ar įkurti bendriją, dirbtinai vilkina namo dokumentų atidavimą. Žinau atvejį, kai gyventojai sugalvojo pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį su kitą įmone o esamas namo administratorius padavė sutarties dalyvius į teismą.

Žinokite viena – jūs esate savo namo šeimininkai ir tik jūs sprendžiate kas ir kaip prižiūrės jūsų daugiabutį namą.